Galerija R&A

Rūtos Eidukaitytės ir Aistės Gabrielės Černiūtės galerija

Naujienos / News

Posted by admin

Maloniai klviečiame į Rūtos Eidukaitytės parodos “Spalvos, laikas ir vėl spalvos atidarymą 2015 metų

gruodžio 18 d. 18 val. Savicko paveikslų galerijoje (Basanavičiaus g. 11/ Teatro g. 1, Vilniuje). Paroda

veiks: 2015.12.18 – 2016.01.14

Parodoje eksponuojami kelių pastarųjų metų darbai. Vilniaus raudoni stogai ir išsiraitę gatvelės, lipančios į debesuotą dangų, lietuviški (ir ne tik) peizažai – pievos, ežerai ir medžiai, remiantys savo banguotas šakas į dangų, taip pat miniatiūros iš Paryžiaus ir jo apylinkių, kur šią vasarą gyvenau ir dirbau menininkų rezidencijoje Internationale Cite des Arts: kavinės, parkai, Senos upė, taip pat Giverny bet Auvers‘o miesteliai.

Rūta Eidukaitytė

 

“Rūtą Eidukaitytę domina supančio peizažo (natūralaus arba urbanistinio) detalės, ypač svarbūs yra jame judantys žmonės. Figūros paprastai neatsiejamai, organiškai būna įkomponuojamos į tam tikro krašto, konkrečios šalies kraštovaizdį. Rūta peizažams siekia tokių pačių individualių bruožų – panašiai kaip ir žmonėms. Pro jos akis kaleidoskopiškai slenkantys vaizdai stabdomi išryškinant jų specifinius, unikalius ir nepakartojamus bruožus. (…)Rūta keliauja po periferiją, po miestus ir miestelius  ir teptukų pagalba fiksuoja bei pasakoja šių vietų istorijas. Nedideles mizanscenas, savotiškus komiksus, kuriuos dėliojant į vieną visumą susidėlioja intriguojantis, nuolat kintantis pasakojimas.” (dr. Vidas Poškus)

“Drobėse atveriami peizažo toliai vienu metu yra ir stabilūs, ir kintantys. (…) Galima teigti, kad konkretumo (į)komponavimas, specifinio daikto arba pavidalo „charakterio“ (iš)ryškinimas sukuria vientisą, judančią tapybinę sistemą. R. Eidukaitytė tęsia lietuvių koloristinės peizažo tapybos tradiciją ir netiesiogiai kuria dialogą su ja.” (dr. Remigijus Venckus)

“Rūta Eidukaitytė kūrybiškai pratęsia ekspresyvios tapybos kryptį, praturtindama tradiciją itin ritmiška plastine kalba bei asociatyviu mąstymu, išplaukiančiu iš jos puoselėjamo stiliaus galimybių.“ (dr. Nijolė Tumėnienė)

 

 

 

 

 

Maloniai kviečiame į Ričardo Garbačiausko tapybos parodą „Mažas formatas“ galerijoje RA

(Pranciškonų g. 8, Vilnius). Paroda bus atidaryta lapkričio 13 d., 17 val., ir veiks iki lapkričio 21 d.

 

 


 

 

 

 

 

Rugsėjo 24 dieną išvykstame į plenerą, galerijoje būsime nuo spalio 5 dienos!

Uždarymo paroda spalio 2d., penktadienį, 17 val., Alantos dvare. Maloniai laukiame!

Rugsėjo 30 d. 15 val. maloniai kviečiame į Rūtos Eidukaitytės parodos atidarymą Ignalinos krašto muziejuje, Ateities g. 43, Ignalina. Paroda veiks iki spalio 31 dienos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maloniai kviečiame į Eugenijaus Cukermano parodą nedidelėje galerijoje RA. Lauksime visų kasdien, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį, nuo 13 iki 18 val. Paskubėkite, paroda veiks iki rugsėjo 18 dienos!

Reportažas iš galerijos ir išskirtinis interviu su parodos autoriumi:

http://www.penki.lt/lt/Mazoji-E-A-Cukermano-tapyba-skamba-galerijoje-RA.video?id=262868&rid=8206




Eugenijus Antanas Cukermanas

TAPYBA

 

Galerija–studija RA

Pranciškonų 8, Vilnius

Atidarymas: rugsėjo 8 dieną (antradienį), 18 val.

Paroda veiks iki rugsėjo 18 dienos.

 

Eugenijus Antanas Cukermanas yra unikali figūra Lietuvos dailėje. Vienas pirmųjų ir ryškiausių grynosios abstrakcijos tapybos atstovų (šio menininko atveju galima kalbėti apie tam tikrą prancūziškojo tašizmo „filialą“ Vilniuje), ne-figūrinę raišką pakėlęs į heideggeriško ar buberiškojo egzistencializmo lygmenį, išvadavęs ją iš pseudo-sentimentalių ar tariamai lyriškų prietarų, konceptualizavęs vaizduojamąją dailę. Bet Cukermanas visų pirma yra puikus tapytojas, kurio mene svarbiausia yra spalva ir jutiminės, taktilinės dažo savybės ir iš viso to gimstantys pojūčiai. Architektūrinis dailininko išsilavinimas yra suteikęs tam tikrą kozirį jo tapybinei raiškai, kadangi išlaisvinti emociniai impulsai čia netampa dažybiniu „vandenėliu“ (iš serijos „ką matau – tą dainuoju“), bet turi konkrečią logišką struktūrą ir konstruktyvųjį pradą. Viskas vyksta tame kelių milimetrų sluoksnyje tarp drobės ir žiūrovo-suvokėjo žvilgsniu aprėpiamos erdvės, o tik paskui jau jo sąmonėje. Panašiai kaip muzikoje ar japonų tapyboje tušu – pradžioje logika, o paskui jausmai… Dar belieka pridurti, kad kiekviena Cukermano paroda yra įvykis, pateikiantis vis kitokį šio menininko abstraktaus mąstymo bei išgyvenimo (o taip pat architektūrinės ekspozicijos) viražą.

Šį rudenį dailininkas pateikia tam tikrą siurprizą: savo naujus nedidelių formatų paveikslus, keletą pastarųjų metų tapytus studijoje Vilniuje, taip pat Juodkrantėje ir Bikuškio plenere, pristatydamas juos kamerinėje galerijos-studijos RA erdvėje. Būtį ir esmę, Dasein, Aš-Tu / Aš-Tai klausimus užčiuopiančios kompozicijos eksponuojamos laiko tėkmės ir praeinamumo paveiktoje erdvėje Pranciškonų gatvėje…

 

Eugenijus Antanas Cukermanas gimė 1935 metais Kaune. 1954 – 1960 metais studijavo architektūrą Kauno politechnikos institute. 1976 metais surengė pirmąją personalinę parodą. 1989 – 1999 metais – „Grupės 24“ narys. 2000 metais E.A. Cukermanui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

 

 

Nuo 2015 metų kovo 27 dienos maloniai kviečiame į Miniatiūrų parodą (NE)PRIKLAUSOMYBĖ galerijoje RA, Pranciškonų g. 8, Vilnius

(Ne)priklausomybė – toks yra šių metų tapybinių miniatiūrų parodos pavadinimas. Įpareigojantis ir kartu (dėl savo universalumo) – semantiškai platus, įvairiapusis, laisvas. Bet kuris šio pasaulio elementas yra susaistytas su kitais – lemiamas, įtakojamas ar tiesiog priklausomas nuo jų, o ir atvirkščiai – būdamas priklausomu, veikia kitus… Kita vertus, kiekvienas iš mūsų yra ar bent jaučiasi laisvas, tačiau tos nepriklausomybės pojūtis ir reali būsena yra sąlygojama daugybės priežasčių – visokiausių „BET“. (Ne)Priklausyti galima nuo daug ko – kito žmogaus, malonumų, orų permainų, silpnybių, politikų, įspūdžių… Tad šioji miniatiūrų paroda ir yra skirta tapybiniams ribos tarp priklausomybės ir nepriklausomybės apmąstymams, savų (Ne)Priklausomybės versijų pateikimui.

 

 

 

 

Maloniai kviečiame į Rūtos Eidukaitytės parodą Anykščių koplyčioje, Vilniaus g. 36, Anykščiai. Paroda vyks 2014.05.08-06.03

 

Maloniai  kviečiame :)

Galerija RA, Pranciškonų 8, Vilnius

Aistė Gabrielė Černiūtė

Tapybos paroda „Rožės spalva“

2013 05 15 – 06 05

Atidarymas 18 val., 05 15 (trečiadienį)

Tapybos studijoje-galerijoje Ra eksponuojama tapytojos Aistės Gabrielės Černiūtės personalinė paroda „Rožės spalva“. Šios menininkės braižui atstovaujantys, jį charakterizuojantys tapybos darbai vadinami (pasak pačios autorės) „dažažmogiais“. Tai tarp koloristinės tapybos ir nedidelių mastelių skulptūros esantys objektai, pasižymintys spalvinių dermių paieškomis ir veikimu trijų matavimų erdvėje. Paprastai tariant – tai tapyba, kurioje svarbu yra ir spalva, ir tūrinės apimtys. Rezultato siekiama ir formos, ir pasakojamuoju lygmenimis. Dėl pastarosios ypatybės A.Černiūtės tapyba yra artima teatrui ir lyrinei prozai.

Šį kartą „dažažmogiai“ pasakoja istorijas apie „Rožės spalvą“. Pasakojimai, susiję su moters (galbūt pačios autorės) vidiniais išgyvenimais ir jausmais. Žiūrovas taip pat prisimintų asociacijas su Umberto Eco Rožės vardu… Rožės spalvų istorijų atveju moterys (sukurtos spalvingų dažų ir skulptūrinių formų būdu) bendrauja su gėlėmis, yra veikiamos jų arba pačios yra rožės.

Kokia (kokios) yra rožės spalva (spalvos) pasak tapytojos ir jos „dažažmogių“? Rožiškai raudona, kvepianti, pilna gyvybės ir meilės, taip pat ir kupina išdavystės, išsiskyrimo ir mirties – nes juk nėra rožių be spyglių.

A. G. Černiūtė įkūnija moters vidinį pasaulį, jos jausmus ir lūkesčius, jos dramas ir melodramas, jos tragedijas ir (rečiau) gyvenimiškas komedijas. Rožės spalvų nutviekstas moters gyvenimas pasižymi liūdnomis ar bent jau lyrinėmis nuotaikomis, baigiasi mažorine gama ir viltimi.

Aistė Černiūtė

 


 

 

Tiems, kas dėl vienų ar kitų priežasčių negalės apžiūrėti parodos “gyvai” – miniatiūrų nuotraukų galerija facebook galerijos puslapyje:

http://www.facebook.com/media/set/?set=a.560214297342708.1073741830.196995790331229&type=1

 

Kovo 27 d. 18 val visus mūsų mažytės galerijos RA draugus, pažįstamus ir nepažįstamus kviečiame atšvęsti galerijos gimtadienį ir pasitikti pavasarį su jau tradicine miniatiūrų paroda “Spiečius”.  Šių metų “Spiečiaus” tema – Meilė ir Mirtis.  Dalyvauja: Lilija Puipienė, Lilija Valatkienė, Agnė Kulbytė, Regina Pečiulytė, Jūratė Jarulytė, Neringa Žukauskaitė, Živilė Jasutytė, Jurgita Braziūnienė, Gustas Jagminas, Linas Gelumbauskas, Elena Balsiukaitė, Vidas Poškus, Romualdas Balinskas, Ieva Skauronė, Lina Laucevičiūtė, Rebeka Bruder, Lina Zavadskė,  Jolanta Krivickaitė, Gintaras Tadauskas, Aistė Bugailiškytė, Marius Mindaugas Danys, Jūratė Mitalienė, Silvija Drebickaitė, Giedrė Riškutė, Aleksandras Vozbinas, Justina Puidokaitė, Artūras Slapšys, Arvydas Kašauskas, Andrius Zakarauskas, Mindaugas Skudutis, Rolandas Bilinskas, Paulius Arlauskas, Gintaras Palemonas Janonis, Liutauras Griežė, Rokas Beržiūnas, Airida Rekštytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė. Paroda veiks iki balandžio 10 dienos.

O kol galerijoje karaliaus miniatiūros, mūsų darbai iškeliavo į Kauną, į Akušerijos ir Ginekologijos klinikos galeriją (Eivenių 2, Kaunas). Atidarymas kovo 19 d. 12 val., paroda veiks iki gegužės 20 dienos. Kviečiame apsilankyti!

Ir dar – anonsas :) Balandžio 24 dieną galerijoje RA Aistės Gabrielės Černiūtės personalinės parodos atidarymas.

 

 

Pavel Tatarnikov

 

Vieta: dailės galerija-studija RA, pranciškonų 8, Vilnius
Atidarymas: 2012 05 18 (penktadieni), 18 val.
Kuratorės: Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė

Dailės galerijoje-studijoje RA pristatoma žymaus baltarusių dailininko – grafiko ir iliustratoriaus
(ir ne tik) Pavelo Tatarnikovo iliustracijų paroda. P.Tatarnikovas – jaunosios kartos dailininkas,
savo kūryba jau prieš gerą dešimtmetį pripažinimą pelnęs savo tėvynėje ir Europoje. Minske
gyvenantis , tenykštėje Dailės akademijoje dėstantis menininkas yra pelnęs tokius prestižinius
tarptautinius apdovanojimus kaip „Auksinis obuolys“ Tarptautinėje Bratislavos bienalėje (2001 m.),
garbės ženklelį 40-ojoje „Aukso plunksnoje“ Belgrade (1999 m.).

Svarbiausias P.Tatarnikovo amplua – knygų iliustravimas. Bendradarbiaudamas su baltarusiškomis
ir vakarietiškomis leidyklomis (Urachhaus, Cideb Editrice, Grimm Press) jis yra iliustravęs savo
kraštiečių – A.Butevichiaus, U.Yagoudziko, A.Krauceviciaus, taip pat tokių pasaulinių klasikų, kaip
W.Shakespeare‘as, H.C.Andersenas, R.L.Stevensonas, A.Dumas, broliai Grimmai, knygas.

Ryškiausias P.Tatarnikovo iliustracijų bruožas – poetiškumo ir subtilios ironijos dermė, galbūt
todėl vienas svarbiausių jo „arkliukų“ yra pasakų ir legendų iliustravimas. Šiame žanre atsiskleidžia
plačiausias dailininko naudojamų priemonių arsenalas. Vienoje kompozicijoje jis jungia laisvas,
ekspromto sričiai priklausančias išraiškos priemones (tokias kaip nutekėjimai, sluoksnių
persišvietimai ir persidengimai) ir moksliškai detalų, akademiškai nuodugnų studijavimą, dėmesį
net mažiausiai detalei. P.Tatartnikovo iliustracijų personažai – įdėmiai žvelgiančiomis akimis į
žiūrovą žvelgiantys, šiek tiek kampuotais judesiais judantys , bruegeliškas (baltarusių dailininkas,
kaip ir jo pirmtakas, sėkmingai ir įtaigiai vaizdų pagalba pasakoja sudėtingiausius nutikimus)
mizanscenas vaidinantys žmogeliai.

Lietuvių žiūrovams turėtų būti įdomu, kad autorius yra iliustravęs ne vieną ir su Lietuvos istorija
susijusią baltarusių rašytojų ir istorikų parašytą knygą, kuriose detaliai atkurti (cituojant Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus) tuometiniai peizažai ir žmonės (nuo XIV amžiaus
lietuvių karių iki Vytauto Didžiojo).

Pirmą kartą Lietuvos ir Vilniaus publikai prisistatantis dailininkas atskleidžia du naujausius
savo iliustracijų ciklus – vienas jų yra skirtas baltarusių, kitas – kinų liaudies pasakoms. Juose
P.Tatarnikovas demonstruoja, kad puoselėdamas pačias geriausias baltarusių knygos meno
tradicijas, jis jas sugeba universalizuoti, paversti suprantamas, aktualias kiekvienam ir,
pasinaudodamas pasaulinio meno palikimu bei vertybėmis, pritaikyti globaliam skaitytojui
žiūrovui.

 

 

 

SPIEČIUS
Tapybos miniatiūrų paroda
Vieta: galerija-studija RA, Pranciškonų 8, Vilnius
Laikas: 2012 04 12–05 16
Atidarymas: 2012 balandžio 12., ketvirtadienis, 18 val.
Kuratorės: Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė
Kontaktai: info@galerijara.lt , 868580080
Darbo laikas : antradieniais-šeštadieniais, nuo 13 iki 18 val.

Rūta Eidukaitytė, Aistė Bugailiškytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, Vidas Poškus, , Aleksandras Vozbinas, Jolanta
Krivickaitė, Ieva Skauronė, Arvydas Kašauskas, Juozas Pranckevičius, Mindaugas Skudutis, Jūratė Mitalienė,
Živilė Jasutytė, Marius Mindaugas Danys, Liutauras Griežė, Gintaras Palemonas Janonis, Giedrė Riškutė, Lina
Zavadskė, Silvija Drebickaitė, Jurga Braziūnienė, Skaidra Savickas.

Jau lygiai metus Pranciškonų gatvelėje Vilniaus senamiestyje galite pastebėti tamsiai raudoną vėliavėlę su
užrašu „Studija-meno galerija“. Čia kuria dvi tapytojos Rūta Eidukaitytė ir Aistė Gabrielė Černiūtė. Galerijos-
studijos pavadinimas suformuotas iš abiejų dailininkių pirmųjų vardų raidžių – RA. Simboliška, kad senovės
egiptiečių religijoje saulės dievas Ra globojo bet kokį (bet visų pirma – atvaizdų) kūrimą. Šioje abiejų autorių
kūrybinėje erdvėje (prie vieno lango dirba Aistė, prie kito – Rūta) eksponuojami čia ir dabar sukurti tapybos
darbai, piešiniai ir akvarelės. Neretai studija tranformuojasi į mažą, jaukią galeriją kamerinėms parodoms.
Per didžiuosius šių metų žiemos šalčius Vidas Poškus supažindino su savo „Paveiksliukais ir iliustracijomis“,
visai nesenai vyko Ugnės Žilytės grafikos darbų paroda ir estų rašytojo Hugo Aderio knygos „Tėvas po
lova“ pristatymas, pavasario pabaigoje numatyta baltarusio Pavelo Tatarnikovo akvarelių paroda „Kinų
ir baltarusių pasakų iliustracijos“. 2012 metai tapo iliustracijų metais galerijoje RA, todėl ir sumanymas
kasmet rengti tapybos miniatiūrų parodas nėra atsitiktinis. Dar XV amžiuje atsiradusi miniatiūra ir buvo
knygų iliustracija. Rūta su Aiste, švęsdamos galerijos RA pirmąjį gimtadienį, kviečia pasižiūrėti – kas yra
miniatiūra šiandien.

Parodos kuratorių Aistės Gabrielės Černiūtės ir Rūtos Eidukaitytės sprendimu tapybos galerijoje-studijoje
RA surengta tapybinių miniatiūrų paroda yra pavadinta Spiečiaus vardu.

Biologijoje spiečius arba spietimasis yra natūralus bičių dauginimosi būdas, kurio metu padidėjusi šeima
skiriasi, keliasi kiton vieton ir pradeda naująjį gyvenimą. Astronomijoje žvaigždžių spiečius yra grupė
bendrakilmių žvaigždžių, siejamų tarpusavio gravitacijos. Abu šie apibūdinimai tinka ir meninio projekto
apibrėžimui.

„Bitiškasis“ – dėl parodoje tikrą šurmuliuojantį spiečių sudarančių paveikslėlių – jie yra nedideli, maži ir,
daugeliu atvejų, ryškūs – lyg po pievas laigantys vabzdžiai. Tapybos studijos-galerijos vienerių metų jubiliejui
surengta paroda yra tarytum nedidelis spiečius savaime, nes meninė kūryba, tas nuolatinis idėjų ir vaizdų
radimasis, primena bičių gyvenimą…

„Žvaigždiškasis“ nusakymas parodai tinka dėl to, kad visus autorius, nesvarbu, kokio ryškumo jie būtų
(supernovos, novos ar baltosios nykštukės – o dalyvauja tokie lietuviškos tapybos meistrai kaip Gintaras
Palemonas Janonis ar Mindaugas Skudutis), jungia tapyba kaip išraiškos priemonė. Paroda, tikras
tapybinis spiečius vaizdžiai iliustruoja visas šios technikos ir gyvenimo būdo galimybes. Kaip pastebėjo
vienas parodos dalyvių – Arvydas Kašauskas, „miniatiūroje galioja tie patys dėsniai kaip ir didelio
formato paveiksle, tik teptukus mažesnius reikia naudoti, o mažas mastelis kartais net priverčia labiau
susikoncentruoti“.

Meniniame Spiečiuje žiūrovai turės galimybę išvysti įvairiausias tapybinio spietimosi formas ir galimybes,
skirtingas išraiškos priemones, motyvus ir idėjas, kurios, kaip ir bičių šeimoje arba žvaigždynuose, būdamos
skirtingomis ir nepakartojamomis, sudaro vientisą, nedalomą visumą.

 

Maloniai kviečiame!!!

Ugnė Žilytė
TĖVAS PO LOVA (grafika)
2012 03 09-03 19
Vieta: Galerija RA, Pranciškonų 8, Vilnius

Parodos atidarymas ir Hugo Aderio knygos “Tėvas po lova” pristatymas: kovo 9 d., 18 val.

Atidarymo metu bus pristatomi ne tik naujausi jaunosios lietuvių grafikų kartos
atstovės – U.Žilytės kūriniai, bet ir jų atsiradimą lėmusi, atskira knyga išleista estų
rašytojo Hugo Aderio apysaka Tėvas po lova.
Kaip sako H.Aderis, ,,nuo vaikystės jutau nenumaldomą norą mane supančius žmones
paversti veikėjais, o iš margaspalvių įvykių srauto ištraukti mane pralinksminusius
dalykus ir juos išguldyti popieriuje”. Apysaka, nors ir vyksta hipotetiniame,
padavimais ir mitais apipintame krašte epochinių permainų metu (kuomet tradicinė,
nuo amžių egzistavusi kultūra iš svetur atkeliavusių žmonių pradėta keisti kitomis
pasaulėžiūrinėmis vertybėmis), yra anksti mirusio rašytojo tėvo gyvenimo vizija.
Kartu tai universali žmogaus tapsmo savimi istorija.
Dvylika U.Žilytės estampų galima suvokti dvejopai – kaip iliustracijas H.Aderio
apysakai ir kaip visiškai savarankiškus grafikos darbus.
Pirmuoju atveju menininkė iš tiesų vaizdiškai komentuoja pasakojimą apie berniuko
iš tolimo (geografine bei laiko prasmėmis) Šiaurės krašto gyvenimą ir tapsmą
žmogumi. Kaip ir dera iliustracijos žanrui, estampai žodis po žodžio, vaizdas po
vaizdo, detalė po detalės komentuoja tekstą. Kalevališkai atšiaurus, paslaptingų
ir antgamtinių jėgų kupinas peizažas regimas berniuko akimis. Vienur jį galima
pamatyti lyg iš šono (šiais atvejais pozuoja pačios autorės sūnus), kitur – tarytum
iš jo paties vidaus. Skaitytojas ir žiūrovas nejučiom susitapatina su pasakojimo
protagonistu ir pasijunta pats išgyvenantis istorinio lūžio momentą, kuris vyksta bet
kurios, nesvarbu ar gyvenančios dabartyje ar sunkiai apibrėžiamoje praeityje, kartos
gyvenime.
Kita vertus, visi dvylika estampų visiškai laisvai gali egzistuoti ir be impulsą
jiems suteikusio literatūros kūrinio. Tai savotiškas komiksas, sukurtas klasikinės
giliaspaudės grafikos būdu, tačiau sekantis dar senesnę, priešistorinę tradiciją
menančiomis piktogramomis, kuomet visas dėmesys būdavo koncentruojamas į
specifiniais (ne visuomet loginiais) ryšiais susietus vaizdus, iš jų sudėliotas sekas.
Kiekvienoje kompozicijoje egzistuoja keli siužeto dėstymo planai. Antai, vienaip
sunkiai identifikuojama Šiaurės šalis (kurią tiksliau būtų apibrėžti dvasinės būsenos,
savotiškos dvasių padangės) suvokiama sekant įvykius per žmogiškąją – berniuko
pasaulio suvokimo prizmę, kitaip – įsikūnijant į šiaurės elnią arba mitines būtybes,
pavaizduotas kaukių, drožinių, stabų, šešėlių ir žaltvykslių pavidalais.

U.Žilytė gimė 1979 m. Vilniuje, menininkų šeimoje. 1997 m. baigė Nacionalinę M. K.Čiurlionio menų
mokyklą, grafikos specialybę; 2004 m. – Vilniaus dailės akademiją, estampą. Dailininkė dalyvauja
įvairiose parodose ir meniniuose projektuose nuo 2001 metų.

H.Aderis gimė 1954 metais Tartu, studijavo estų kalbą ir literatūrą Talino pedagoginiame institute,
teatro režisūrą Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatro, muzikos ir kino institute. Nuo 1990 m.
gyvena Vilniuje. Parašė keliolika pjesių teatrams (pastatymai Estijos nacionaliniame dramos teatre,
Estijos televizijos teatre, Vilniaus Jaunimo teatre), scenarijų televizijos filmams.

 

2012 01 31 d. 18 val. maloniai kviečiame į Vido Poškaus tapybos ir piešinių parodos “Paveiksliukai ir iliustracijos” atidarymą.

Vido Poškaus parodoje pristatomi nedidelio formato tapybos darbai (autoriaus vadinami „paveiksliukais“) ir keli piešinių („iliustracijų“) ciklai.

Akrilo technika sukurtuose paveikslėliuose gilinamasi į pačios tapybos esmines savybes – kompoziciją, spalvą ir pan., didžiausią dėmesį skiriant kameriniam, kartais miniatiūrinį dydį įgyjančiam dydžiui. Tokie matmenys pasirinkti ne atsitiktinai, o kaip tam tikra idėjinė nuostata, teigiant, kad esminius dalykus galima išsakyti nebūtinai grandiozinėmis priemonėmis (toks požiūris iki šiol yra gyvybingas Lietuvos tapyboje).

Parodoje eksponuojamos kelios piešinių serijos, iliustruojančios paties autoriaus parašytus tekstus: Mano akyse išdygo gėlės, taip pat Pyktis ir gėlės bei Vandenys (pastaroji piešinių grupė iliustruoja pirmuosius lietuvių poeto neoromantiko Broniaus Krivicko eilėraščio Vieną vasarą posmelius). Tokio pobūdžio piešiniuose bandoma sujungi tapybinę ir grafinę raiškas, pirmąją panaudojant beveik abstrakčių formų kūrimui, antrąją (linijinį pradą) – figūrų vaizdavime.

Tiek tapybos, tiek piešinių atveju yra svarbus pasakojamasis momentas („nes juk jeigu vaizduojama figūra, tai turi būti ir koks nors pasakojimas“). Ikonografiniame lygmenyje V.Poškus laiko save „nelaimingu romantiku“, kadangi jam rūpi jausmų (ir ne bet kokių, o audringų arba bent egzaltuotų) perteikimas, taip pat asmeninių bei su artimaisiais žmonėmis susijusių įvykių, išgyvenimų, emocijų ir pastebėjimų vaizdavimas.

Šia paroda pradedamas 2012-ųjų metų dailės studijos-galerijos RA parodinis sezonas, kurio dėmesio centre bus Lietuvoje bei užsienyje kuriamas tapybos ir iliustravimo menas.

 

 

 

2011 12 01

Vadinasi, paprašyk draugo pagalbos!!! Taigi, paprašėme Karolio, kad sukurtų mūsų puslapyje naują skyrių – būsimo aukciono, vyksiančio gruodžio 21 d., informacijai sukelti . O jis, gavęs slaptažodį, ne tik pagelbėjo sukuriant naują skyrių, bet ir parašė tekstą jame – o mums baisiai gaila jį ištrint :) Tad paliekam jį čia, ateičiai:):) Ačiū, Karoli!!! :D Tu tikras draugas!

Štai jo tekstas:

Čia yra gražių darbelių mažytė galerijytė. Mažiukai paveiksliukai, mažiukais rėmukais ieško mažiukų klientukų.

Gal tu vienas iš jų?

Dar apie ieškojimus, jei jau rimčiau.

Rūta ir Aistė ieško vyrų. Mokėsime pagal gyvą svorį.

Kai pagalvoji, gyvenimas tai toks savotiškas dalykas. Yra žmonių, kurie rakina namus nuo kaimynų. Yra žmonių, kurie atiduoda slaptažodžius nuo svetainių, ir daryk ką nori… Keisti žmogai.

Kaip jaučiatės jūs, brangieji mūsų brangiosios galerijos lankytojai? Ar širdelė nespurda, neskauda?

Pirkit paveikslus, nėr čia brangu kai pagalvoji. Jautiena, ir ta brangesnė.

AKCIJA: perki 3 paveikslus, pirmus du atvešime nemokamai!

Šeštadienis pas mus – darbadienis. Neikite, nieko neparduosime.

Dažnai išgirstame klausimų – o kaip jūs piešiate, kaip čia tokią ranką ar tokį debesį išraitote? Kaip šitą medį pasodinate? Už ką jį sodinate? Ir panašiai. Atsakysime į visus juos. Taigi, piešiame mes ultratapymo technika, kuri buvo išrasta dar šiame amžiuje, prieš 8-erius metus Bangladeše. Ima paveikslą ir spalvini jį. Imi rėmą, prikali jį. Imi sieną, prikali ją prie paveikslo ir namai jau papuošti.

Šiaip, jei atvirai, tas piešimas, žinot, toks užknisantis dalykas – tepliokis ten, paskui rankas plauk, vark. Kažkuo panašus į salotų gamyba – daug darbo, o rezultatas malonus tik akims.

Kol nepamiršome – pas mus galioja IKI, Maxima, RIMI, Norfa, Statoil ir “Kilimų švara” nuolaidų kortelės – su visomis taikoma 2 proc. nuolaida.

Bet mes esam tvirtos moterys. Aistė ir Rūta – tai kaip aisčių genties rūtų darželis!!!

Hip hip, ura.

Pirkite paveikslus.

 

Įkvėpimo semiamės iš:
http://www.flg.es/revista_goya/imagenes/imagenes_grandes/310/kitsch.jpg

http://4.bp.blogspot.com/__nIRPGbbZNI/SnKSQnw1u3I/AAAAAAAAB0s/5UDRHwWkhSE/s400/obvious_kitsch_3.jpg

http://www.smh.com.au/ffximage/2007/06/12/kitsch7_gallery__329x400.jpg

 

 

 

Gegužės 31 d. turėjom visai smagią fotosesiją vienam žurnalui:) Štai kai kurios nuotraukos:

Šiek tiek nuotraukų iš Miniatiūrų parodos atidarymo:

Maloniai kviečiame į  Miniatiūrų parodą 7 x 7
Parodos atidarymas 2011 05 11,  18 val.

Paroda veiks 2011 05 11 – 06 11

Septynių dailininkų miniatiūrų paroda – 7 x 7. Atsirado spontaniškai tarp visų galerijos kūrimo rūpesčių, buities, kasdieninės sumaišties. Galima ją pavadinti tiesiog atsitiktine: vienas autorius ėjo pro šalį, kitas paskambino, dar kitam aš paskambinau, su kažkuriuo facebook’e susirašė Rūta, šiaip ne taip į kalbėjau Vidą, manau, jei Vilius pieštų – Rūta būtų įkalbėjusi savo vyrą. Greičiausiai bet kuris rimtas dailės kritikas nusipurtytų.
O mes kviečiame pasižiūrėti pačių naujausių ir mažai kur rodytų miniatiūrų. Mūsų mažoje galerijos patalpoje geriausiai žiūrisi nedideli kūriniai.
Taigi pristatome:
Rūtą Eidukaitytę, Aistę Gabrielę Černiūtę, Liną Gelumbauską, Raimondą Jatkevičiūtę, Jūratę Mitalienę, Vidą Poškų, ir mūsų svečią iš Gruzijos Murtazą Shvelidzę.
Kiekvienas autorius ekposnuoja po septynias miniatiūras.

 

Galerijos atidarymas (2011 m. kovo 4-6) /The Opening of Gallery (March 4-6 2011)

Nuorodos:

  • Rutele.lt Blogas
  • Kūrybinė Laboratorija
  • Kūrybinė Laboratorija
  • Rutele.lt Blogas